niekada nebuvo iki galo tau gera
tu visada visada nuvertinai mane
buvau tau blizgutis, dalies menas
tau patogi buvo mano meilė

man kasdien šlykštu ir bloga nuo minties
kaip su manim elgeis, ir niekas nepasikeis to
turėjai visą laiką pasaulio
dabar nebetikiu žodžiais aš tavo

(*a)a, aha (a, aha)
tik tave mačiau aš
kokia buvau kvaila
žinau, kad niekada
nebedarysiu tai daugiau

(*b)aš tave išgėriau, išrūkiau
iš savo plaučių gėda, kur jaučiau
paleidau, nes reikėjo paprasčiau
aš niekad nemokėjau

(*c)aš tave išgėriau, išrūkiau
iš savo plaučių gėda, kur jaučiau
paleidau, nes skaudėjo nuo klaidos
aš viską praradau
bet suradau save

tu niekada nepaklausi: “ei, kaip tu jauties?”
tik glosti kojas, dėjai galvą ant pieties
po to, kaip bailys, užsidengęs jausmų
užsidaręs ir tamsą dingai
klasika

tu atėmei jaunystę ir viltis
nereikėjo mylėti, žiūrėti į akis man
turėjai tu planą meluoti
o rytе, aplankęs sąžinę. žinau iš patirties

(*a)(*b)(*c)

iš savo plaučių gėda, kur jaučiau
paleidau, nes reikėjo paprasčiau
aš niekad nemokėjau

(*c)